Jūs esate čia

Pirmieji sunkumai kūdikio akytėms.

Pirmieji sunkumai kūdikio akytėms.

Skirtingai nei daugelis kitų organų, kurie baigia formuotis pirmaisiais gyvenimo metais, akys yra pakankamai susiformavusios dar iki gimimo. Nežiūrint į tai, kad mažylis pradeda merktis jau mamos pilve, iš karto vos tik atėjus į pasaulį jo laukia daugybė nelauktų siurprizų...

 

Jau pirmosiomis sekundėmis po gimimo kūdikis susiduria su rimta užduotimi: APLINK VISKAS TAIP RYŠKU IR ŠVIESU, o mamos pilvelyje jis taip priprato prie tamsos... Bet kodėl prie tamsos pratęs naujagimis neapanka nuo tokios staigios apšvietimo permainos?

 

Tuo pasirūpino pati gamta - jo vyzdžiai dar labai siauri (apie 1,5 mm). Mažas žmogutis, įkvėpdamas pirmąjį kartą, bando kuo geriau apžiūrėti mylimą mamytę ir visą, kas jį supa. Bet čia jo laukia dar vienas netikėtas atradimas: APLINK ESANTIS PASAULIS VISAS IŠPLAUKĘS IR APVERSTAS ŽEMYN GALVA! Bet ir su tuo vaikiškos akelės gana greitai susitvarko, nes mažylio regos aparatas vystosi kartu su juo.

 

Kitas vaikelio tykantis sunkumas - tai NEMOKĖJIMAS FOKUSUOTI ŽVILGSNIO, todėl aplinkinio pasaulio vaizdas būna neryškus. Kai mažylis bando sukoncentruoti žvilgsnį ties kokiu nors daiktu, jo tai viena, tai kita akelė tarsi „nuvažiuoja" į šoną, todėl lengvas žvairumas pirmame gyvenimo mėnesyje yra visai natūralus.

 

Kartais fiziologinis žvairavimas užtrunka ilgiau - iki šešių mėnesių. Tai ypač pastebima vakarais - kai akių raumenys pavargsta ir nusilpsta. Norėdami patikrinti, ar mažylio akelės juda kartu, lėtai traukite žaisliuką nuo vienos veido pusės link kitos (20-30 cm atstumu nuo naujagimio veido).

 

Sunerimti reikėtų, jei vaikelis žvairuoja ilgiau nei tris mėnesius ir jam niekaip nepavyksta abiem akytėm koordinuotai sekti daikto. Tokiu atveju kreipkitės į specialistą.

 

Sufokusuoti žvilgsnį ir stebėti daiktus kūdikis pradeda mokytis vos gimęs, nes tik žiūrėdamas jis gauna 90 proc. informacijos apie pasaulį. Galutinai to jis išmoksta tik būdamas vieno mėnesio amžiaus.

 

Net ir pačios akelės, ir tos per pirmuosius gyvenimo metus keičia savo spalvą. Akių spalvą lemia rainelėje esantis pigmento kiekis. Ką tik gimusio mažylio rainelės pigmentinės ląstelės neturi pakankamai pigmento, todėl beveik visų akelės būna žydros. O vėliau nuo pusės metų akių spalva pradeda keistis, jos tampa pilkomis, rudomis, žaliomis... o gal ir lieka žibuoklių žydrumo. Baigiantis pirmiesiems metams ar net antraisiais išryškėja tikroji, iš tėvų paveldėta spalva.

 

Tėveliams reikia žinoti, kad pirmaisiais mėnesiais mažylio akelės yra ypač jautrios geltoniems ir žaliems tonams, o žydros, salotinės ir smėlio spalvos ramina nervų sistemą ir džiugina akeles, tokie atspalviai labai tiks vaiko kambariui.

 

Pilnai vaiko regos sistema susiformuoja, jam sulaukus trijų metų. Stengiantis nepakenkti mažylio akelėms, žaisliukus reikia kabinti taip, kad vaikas juos pasiektų ištiesta ranka. Šiame amžiuje kūdikis dar būna toliaregis, todėl jam bus sunku apžiūrinėti per arti esančius barškučius.

 

Taip pat mažojo akytes reikia saugoti ir nuo tiesioginių ultravioletinių spindulių. Nuo ryškios šviesos akies lęšiukas apsidrumsčia, iškyla pavojus vystytis kataraktai. Pačioje gyvenimo pradžioje mažylis dar nesugeba naudotis apsauginiu refleksu, kai vokai prisimerkia artėjant prie akių kokiam nors daiktui, o ir ašarėlių išskirti taip pat dar nemoka... Todėl reikia būti labai atsargiems ir neužkliudyti žmogučio akelių rankomis ar drabužio kampais. Tai gali jam sukelti nemalonius ir skausmingus pojūčius.

 

Reikia nepamiršti, kad tai, kokia mažylio sveikata bus jo gyvenimo ateityje labai priklauso nuo to, kokia ji formavosi jau nuo kūdikystės.